Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Verslo įvaizdis užsienyje


Sėkmės receptas – lietuviški prekės ženklai 
Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 03 27 
Pirkėjai net neįtaria, kad jų pamėgti televizoriai, dešros ar aliejus gaminami svetur
Vilioja žinomais vardais
Su gerai žinomais lietuviškais prekės ženklais galima parduoti bet ką. Tuo įsitikinę užsienio gamintojai, kurių produktai ant parduotuvių lentynų patenka su visiems iki skausmo pažįstamais pavadinimais. Buvusio sovietų bloko šalyse noriai perkami televizoriai „Šilelis“, nors jie yra gaminami Turkijoje. „Klaipėdos maisto“ dešras kemša ne uostamiesčio mėsininkai, o latviai ir estai. „Sirijaus“ elementų pardavėjai pelnu nesiskundžia, nors paskutinė baterija Lietuvoje pagaminta senokai. Didelė dalis „Vilkmergės“ alaus verdama ne Ukmergėje, o Lenkijoje. „Obelių“ aliejaus gamintojų Rokiškio rajone jau nerastume, nes jie pluša Estijoje. Sportinės aprangos gamintojai „Audimas“ ant etikečių irgi priversti užrašyti: „Pagaminta Kinijoje“. Dalis lietuvių įmonių jau senai pardavė prekės ženklus, o kitos tiesiog iškėlė gamybą į užsienį.
Kinijoje gaminti pigiau
Sovietmečiu „Sirijus“ buvo vienas didžiausių galvanikos elementų tiekėjų SSRS rinkai. Šiuo metu „Sirijaus“ elementai gaminami keturiuose Kinijos fabrikuose. Nepasiteisinus gamybai senoje, sovietmečiu statytoje „Sirijaus“ gamykloje Klaipėdoje, gamybą į Kiniją „Naujasis Sirijus“ perkėlė prieš porą metų. „Tai, kad vardas gerai žinomas, mums padeda parduoti vis daugiau elementų. Galima sakyti, prekės ženklo vertė padidėjo, kai pradėjome prekiauti „Sirijaus“ elementais“, – teigė „Naujojo Sirijaus“ generalinis direktorius Aidas Lipeika. Pasak jo, gamyba Kinijoje – gerokai pigesnė. „Kinijoje gaminamos produkcijos savikaina perpus mažesnė nei Lietuvoje, o kokybė geresnė. Gamyklose yra įdiegtos naujausios technologijos, žaliavos atitinka visus standartus“, – teigė „Naujojo Sirijaus“ vadovas A.Lipeika. Pasak jo, Kinijoje elementai gaminami ne tik „Sirijui“, bet ir daugumai pasaulyje žinomiausius prekės ženklus valdančioms bendrovėms, pavyzdžiui, „Sony“, „Duracell“.
Apie save priminė ir latviams
Prie atgaivinto „Sirijaus“ ženklo bandomi pratinti ir Latvijos pirkėjai. Tiesa, neaišku, ar mūsų kaimynai dar pamena šį vardą. Šiuo metu Latvijos rinkoje galima rasti „Sirijaus“ vardu pažymėtų lygintuvų, plaukų džiovintuvų, elektros lempučių, žibintuvėlių ir net virdulių. „Lietuvoje – didelė konkurencija, todėl bandome prekiauti Latvijos rinkoje“, – minėjo A.Lipeika. „Naujojo Sirijaus“ savininkai teigė neketinantys parduoti šio gerai žinomo prekės ženklo.
„Šilelius“ surenka turkai
Sovietiniais laikais deficitinė prekė – televizoriai „Šilelis“ – atgimė ne Kaune, o Turkijoje. Šioje šalyje jau kelerius metus gaminami televizoriai su gerai žinomu vardu visoje buvusioje SSRS erdvėje. 1995 metais bankrutavusi Kauno įmonė „Banga“ užmarštin galėjo nusinešti ir šį prekės ženklą. Bet buvę įmonės specialistai įkūrė bendrovę „Naujasis „Šilelis“, kuri televizorių gamybą iš karto iškėlė į užsienį. „Norint plėsti gamybą Kaune, reikėjo didelių investicijų, todėl mes pasirinkome kitą išeitį – gamybą perkėlėme į Turkiją“, – „Lietuvos rytui“ sakė „Naujojo „Šilelio“ direktorius Sergejus Družininas.
Gamina tūkstančius televizorių
Kauniečiai pasirinko Turkijoje esančią vieną moderniausių Europoje televizorių gamyklų. S.Družininas teigia, kad kasmet parduodama vis daugiau televizorių „Šilelis“. Lietuvoje jais prekiauja kai kurie prekybos tinklai. Per metus pagaminama apie 100 tūkstančių „Šilelių“. S.Družininas tvirtino, kad Turkijoje gaminami „Šileliai“ kokybe niekuo nesiskiria nuo kitų kineskopinių televizorių, renkamų Vakaruose. Naujiesiems „Šileliams“ suteikiama 5 metų garantija. Šiuose televizoriuose montuojami „Panasonic“, „Thomson“, „Philips“, „Samsung“ ir kitų žinomų gamintojų kineskopai. Žinomi Japonijos buitinės elektronikos gamintojai JVC leido „Šilelio“ atgaivintojams naudoti jų dizainą. Beje, kauniečiai su partneriais iš užsienio yra svarstę galimybę Kaune statyti modernią televizorių gamyklą, kuri savo produkciją tiektų daugiausia į Rusiją. Tačiau dėl per didelių investicijų šio sumanymo buvo atsisakyta.
Rusijoje pirkėjų netrūksta
Televizorių pardavėjai daug vilčių deda į Rusijos rinką. Mat šioje šalyje „Šilelio“ vardas gerai žinomas dar nuo sovietmečio. Prieš keletą metų Rusijoje vykusioje apklausoje teirautasi, kokius Lietuvos gamintojų prekės ženklus geriausiai prisimena šios šalies gyventojai. Šis Kauno „Bangos“ produktas pakliuvo tarp žinomiausių rusams prekės ženklų. „Daug „Šilelių“ parduodame ne tik Rusijoje, bet ir Ukrainoje. Šių šalių gyventojai atsimena ne tik vardą, bet ir puikią televizorių kokybę. Kol kas pirkėjų dar nenuvylėme“, – tikino S.Družininas. Naujieji „Šileliai“ – 37-74 centimetrų įstrižainės. Kol kas gaminami kineskopiniai televizoriai, bet netrukus žadama pradėti gaminti skystųjų kristalų bei plazminius.
„Audimui“ siuva kinai
Baltijos šalių sportinės aprangos lyderis „Audimas“ taip pat neatsispyrė pagundai gaminti Kinijoje. Šioje šalyje siuvamos sportinės kelnės, striukės su „Audimo“ prekės ženklu. Apie pagaminimo vietą informuojama etiketėje. „Kinijoje gaminama vadinamoji mūsų sunkioji produkcija iš neperšlampamų audinių. Kinija pasirinkta todėl, kad šalia dirba ir žaliavų gamintojai“, – teigė „Audimo“ pardavimų direktorius Arvydas Povilaitis. Kinijoje pagaminama 20-30 procentų „Audimo“ produkcijos. A.Povilaitis pastebėjo, kad Rytuose gaminama visų žinomų pasaulyje prekės ženklų sportinė apranga. „Rytiečiai gamina net kokybiškiau nei Europoje. Todėl mes visiškai nesijaudiname dėl kokybės, nes kontroliuojame visą procesą“, – pridūrė pardavimų direktorius.
Nusipirko prekės ženklą
Lietuvos prekybos tinkluose pardavinėjamos „Klaipėdos maisto“ virtos dešros – latviškos arba estiškos. Su šiuo gerai žinomu prekės ženklu į Lietuvą gabenama Latvijos „Rigas miesnieks“ ir Estijos „Rakvere“ produkcija. Latviškos ir estiškos dešros su lietuviškomis etiketėmis pradėtos vežti po to, kai šias įmones įsigijo Suomijos įmonė „HK Ruakatalo“. Suomiai yra įsigiję ir „Klaipėdos maisto“ prekės ženklą. Beje, „Klaipėdos maisto“ prekės ženklą „HK Ruokatalo“ įsigijo po to, kai kelis kartus nepavyko įeiti į Lietuvos rinką su savo prekės ženklu. Kiek kainavo suomiams gerai žinomas prekės ženklas? Neoficialiai teigiama, kad daugiau nei 2 milijonus litų. Bendrovės atstovai tvirtino įsigiję ne tik prekės ženklą, bet ir receptūrą. „Obelių aliejaus“ gamintojų Rokiškio rajone, Obeliuose, taip pat jau nerastume. Aliejus su šiuo prekės ženklu į Lietuvą patenka iš Estijos.
Neturi reikiamų įrenginių
Pagal specialų lietuvišką receptūrą verdamas ir „Vilkmergės“ alus. Tiesa, tai daroma Lenkijoje. Iš kaimyninės šalies „Vilkmergės“ alus patenka stikliniuose buteliuose ir skardinėse. Ukmergės įmonės aludariai buvo priversti ieškoti gamintojų užsienyje. „Investicijos į stiklo ir skardos liniją – pakankamai didelės“, – pagrindinę priežastį, kodėl alus verdamas Lenkijoje, įvardijo bendrovės „Vilkmergės alus“ savireklamos vadovė Alma Andriukaitienė. „Vilkmergės alaus“ gamybos pa jėgumai yra išnaudoti, tad teko prašyti partnerių užsienyje pagalbos. Bet aludariai neatmeta galimybės investuoti į naujus įrenginius, kad „Vilkmergės“ alus būtų verdamas Lietuvoje. „Įmonė stengiasi kiek įmanoma daugiau produkcijos gaminti Lietuvoje, todėl jau planuojame „Vilkmergės“ alaus gamybą stiklo taroje perkelti į Lietuvą“, – tvirtino A.Andriukaitienė.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį
© Baltijos verslo vystymo agentūra bvva | media bv | emonitoring | eLibrary.lt